Besimėgaudami uogų, vaisių ar daržovių sulčių stikline, iš šių gėrimų galite gauti ir kiek nenumatytų reakcijų, pavyzdžiui, kraują skystinantį poveikį. Įdomu sužinoti, kokios sultys skystina kraują, nes vieniems žmonėms tai gali būti naudinga savybė, o kai kam šis bruožas itin pavojingas. Pasidomėkime ne tik kraują skystinančių sulčių rūšimis, bet ir konkrečių komponentų savybėmis ir veikimo būdu, kad nuspėtumėte galimas reakcijas ateityje.
Skystas kraujas – kada tai pavojinga, o kada naudinga?
Suskystėjęs kraujas (hipokoaguliacija) gali būti pavojingas, nes sutrikusi kraujo krešėjimo funkcija gali lemti įvairias problemas. Kai kraujas yra per skystas, organizmo gebėjimas sustabdyti kraujavimą sumažėja, todėl padidėja spontaninio, ilgalaikio ar vidinio kraujavimo rizikos. Dar gąsdina tai, jog sutrikusi kraujo krešėjimo funkcija dėl staigaus kraujospūdžio padidėjimo gali sukelti kraujavimą į smegenis. Suskystėjusio kraujo lemiamos bėdos čia nesibaigia: gali būti sunku kontroliuoti kraujavimą fiziškai susitraumavus ar po chirurginių intervencijų bei dantų gydymo procedūrų.
Vis dėlto kai kuriais atvejais paskystėjęs kraujas gali būti ir naudinga būklė. Kai kraujas yra linkęs pernelyg krešėti, tai gali sukelti pavojingų trombų susidarymą, todėl kraują skystinantis poveikis naudingas venų trombozės ar plaučių embolijos prevencijai. Taip pat, ši būsena praverčia po insultinėje stadijoje, valdant širdies ir kraujagyslių ligas. Tad žinodami savo sveikatos istoriją ar pasikonsultavę su gydytoju, galite numanyti kokios kraują skystinančios sultys jums gali padėti ar pakenkti.
Kokios medžiagos sultyse skystina kraują?
Vaisių, uogų ir daržovių sultyse esančios kraują skystinančios medžiagos veikia įvairiais mechanizmais, tokiomis kaip trombocitų agregacijos slopinimas, kraujagyslių išplėtimas ar uždegimo mažinimas. Įdomu sužinoti ne tik kokios medžiagos sultyse gali mažinti kraujo klampumą, bet ir kokiu principu šie junginiai veikia. Štai svarbiausios medžiagos ir jų veikimo mechanizmai:
- Salicilatai arba salicilo rūgšties esteriai, kurie natūraliai randami spanguolėse, avietėse, braškėse, slyvose, veikia panašiai kaip aspirinas. Salicilatai slopina trombocitų sulipimą sumažindami kraujo krešulių susidarymo riziką.
- Flavonoidai, tokie kaip kvercetinas, hesperidinas, rutinas veikia keleriopai, nes vieni jų mažina trombocitų agregaciją, kiti – slopina uždegimą, treti – gerina kraujagyslių sienelių elastingumą. Flavonoidai taip pat apsaugo nuo oksidacinio streso, kuris gali skatinti trombų susidarymą. Medžiagos aptinkamos citrusinių vaisių (apelsinų, citrinų, greipfrutų) ir vynuogių sultyse, obuoliuose.
- Polifenolis resveratrolis pagarsėjęs ne tik kaip ilgaamžiškumo šaltinis, bet ir trombocitų sukibimą mažinantis ir sveiką kraujotaką skatinantis junginys. Jis geba apsaugoti kraujotaką nuo kraujo krešulių, praplėsti kraujagysles ir maižnti uždegimą. Resveratrolio ieškoti reikėtų raudonųjų vynuogių sultyse bei mėlynėse.
- Visai kitokiu mechanizmu veikia bromelainas – fermentas, skaidantis kraujo krešulių formavimesi dalyvaujantį baltymą fibriną ir mažinantis trombocitų agregaciją. Šio fermento aptinkama ananasų sultyse.
- Nitratai organizme virsta azoto oksidu, kuris plečia kraujagysles ir gerina kraujo tėkmę, sumažindamas kraujo spaudimą. Tai taip pat padeda išvengti trombocitų agregacijos. Šie junginiai išskirtinai esti burokėlių, špinatų ir salierų sultyse.
- Spalvotieji pigmentai antocianinai pasižymi stipriomis antioksidacinėmis savybėmis, mažina uždegimą ir gerina kraujo apytaką, taip padėdami išvengti krešulių susidarymo. Jų šaltinis yra mėlynių, vyšnių, gervuogių ir bruknių sultys.
- Vitaminas C. Apie šį junginį galima išgirsti daug naudingos informacijos, apimančios kraujotakos ir širdies sveikatą, nes vitaminas C stiprina kraujagysles, mažina jų pralaidumą ir taip padeda išvengti trombų susidarymo. Vitaminas C taip pat mažina uždegimą ir gerina kraujotaką. Įprasti vitamino C šaltiniai yra citrusinių vaisių, kivių ir braškių sultys.
- Polifenoliai yra dar vienos medžiagos, prisidedančios prie kraujo klampumą mažinančio irtrombocitų agregaciją slopinančio poveikio, nes apsaugo kraujo lipidus nuo oksidacijos. Polifenolių gausu granatų, vynuogių, obuolių ir žaliųjų daržovių sultyse.
- Kalis veikia išskirtiniu būdupadėdamas reguliuoti kraujospūdį, plečiant kraujagysles ir skatinant sklandžią kraujo cirkuliaciją. Daug kalio pasisemti galima iš pomidorų, bananų, apelsinų, salierų sulčių.
Kokios sultys skystina kraują labiausiai?
Kraują skystinančios savybės dažnai siejamos su vaisiais, uogomis, daržovėmis ir jų sultimis, turinčiomis tam tikrų biologiškai aktyvių medžiagų. Vienos sultys jų turi mažiau, kitos – daugiau, todėl kraują skystinantis poveikis yra nevienodas. Tikėtina, kad kraują skystinančių medžiagų sinergija padaro tam tikras sultis veiksmingesnes kraujo klampumą mažinimo procese. Atrinkome pačias stipriausias sultis, kurios kraują skystina labiausiai, o tai yra:
- Granatų sultys. Šios sultys labai turtingos antioksidantais ir polifenoliais, kurie mažina kraujo klampumą ir apsaugo nuo kraujo krešulių. Jos taip pat turi galimybę sumažinti uždegimą ir oksidacinį stresą kraujagyslėse. Kad pasijustų reikalingas arba priešingai – šalutinis – kraują skystinantis efektas, jums reikėtų išgerti apie 150–250 ml šių sulčių per dieną.
- Spanguolių sultys. Dėl didelio salicilatų bei oksalo rūgšties kiekio šios sultys veikia panašiai kaip aspirinas, kuris dažnai naudojamas kaip kraujo skystinimo priemonė. Be to, spanguolių sultys gerina kraujotaką, mažina cholesterolio kiekį. Jeigu siekiate kraujo klampumą mažinančio poveikio, spanguolių sulčių per dieną suvartoti tektų 150–200 ml.
- Burokėlių sultyse gausu nitrato junginių, kurie plečia kraujagysles ir gerina kraujo cirkuliaciją. Jos sumažina kraujo spaudimą ir apsaugo nuo kraujo tirštėjimo, todėl efektui pasiekti kasdien išgerkite apie 150–200 ml burokėlių sulčių.
- Ananasų sultys yra veiksmingas gėrimas mažinant kraujo krešulių susidarymo riziką, nes jose esti bromelaino – fermento, pasižyminčio kraujo skystinančia bei uždegimą slopinančia savybe. Poveikiui pajusti suvartokite 150–200 ml ananasų sulčių per dieną.
- Raudonųjų vynuogių sultys turi resveratrolio, kuris apsaugo nuo trombų susidarymo, mažina trombocitų agregaciją ir skatina sveiką kraujo tėkmę. 200 ml šių sulčių kasdien turėtų pakakti kraują skystinančiam efektui pajusti.
- Citrusinių vaisių sultys, ypač greipfrutų ir apelsinų, turi daug flavonoidų ir vitamino C, kurie mažina uždegimą ir gerina kraujo tėkmę. Greipfrutų sultys taip pat pagerina kraujagyslių elastingumą. Citrusinių vaisių sulčių reikėtų suvartoti apie 200–250 ml per dieną.
Kurios sultys skystina kraują šiek tiek mažiau?
Žinoma, minėtos intensyvų kraują skystinantį poveikį turinčios sultys gali būti „ne prie širdies“ tiek dėl kitų šių sulčių sukeliamų šalutinių reakcijų, tiek dėl neįtinkamų skoninių savybių. Todėl pateiksime ir daugiau uogų, daržovių ir vaisių sulčių norintiems išbandyti, paragauti ar pajusti kiek silpnesnes kraujo klampumą mažinančias savybes. Toliau pateikiame sąrašą, kokios sultys skystina kraują mažesniu intensyvumu:
- Aviečių sultys – avietėse yra natūralių salicilatų.
- Mėlynių sultys – gausu antioksidantų ir antocianinų, kurie gerina kraujo tėkmę.
- Bruknių sultys – mažina uždegimą ir gali padėti reguliuoti kraujo klampumą.
- Pomidorų sultys – turtingos likopeno ir kalio, taip pat turi lengvą kraują skystinantį poveikį.
- Salierų sultys – turi medžiagų, padedančių reguliuoti kraujospūdį ir kraujo tėkmę.
- Morkų sultys – nors ir mažiau tiesiogiai veikia kraujo klampumą, jų sudėtyje esantys antioksidantai gerina kraujotaką.
Šaltiniai:
https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC8911768
https://healthfully.com/458683-the-effect-of-pomegranate-juice-on-blood-clots.html
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/8814965
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/23859487
https://health.clevelandclinic.org/what-to-avoid-when-taking-blood-thinners
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.