Kas yra patyręs ragauti žaliuosius kokteilius, greičiausiai pastebėjote, kad į tokių receptų sudėtį įeina bent vienos rūšies salotų lapai. Salotų sultys kaip atskiras produktas retai praktikuojamas, tačiau kaip ingredientas įvairiuose kokteiliuose – bene nepamainomas vitaminų, kitų maistingų medžiagų bei skonio užtaisas. Kiekviena salotų rūšis turi specifinių sveikatinančių savybių, todėl gėrimas, papildytas salotų lapų sultimis, bus itin naudingas įvairiais aspektas – tiek gerinančia akių, širdies/kraujagyslių, nervų sistemos sveikata, tiek detoksikuojančiomis ypatybėmis. Kviečiame pažinti, kuo naudingos gali būti salotų sultys, kaip tokias pasigaminti, išbandyti įvairius receptus ir kombinacijas, o galbūt kai kam net įsivertinti jų vartojimo riziką.
Organoleptinės salotų sulčių savybės
Pažinti salotų sultis pirmiausia reikia įvertinus jų skonį, aromatą, akiai ir gomuriui malonią spalvą ir tekstūrą. Tačiau ragauti grynut grynutėles šviežiai paruoštas salotų sultis mažai kas prisiverčia, nes kai kuriuos gali atbaidyti jų specifinės organoleptinės savybės, pavyzdžiui:
- Salotų sultys turi gana įvairų skonį (priklausomai nuo pasirinktos salotų rūšies), tačiau apskritai skonis apibūdinamas kaip švelnus, vandeningas, bet gali turėti kartumo ar šiek tiek aitraus poskonio.
- Iš salotų paruošto kokteilio spalva gali kisti nuo šviesiai iki sodriai žalios: labai šviesi, beveik gelsvai žalia yra Iceberg, sviestinės salotų sultys; vidutiniškai žalią spalvą suteikia romaninės salotos; tamsesnė, sodresnė žalia yra gražgarstės, raudonų salotų sultys. Tikėtina, kad skaidulinės ir mikrostruktūrinės medžiagos sultis gali paversti kiek drumzlinomis.
- Tokių sulčių aromatas labai primins ką tik nupjautą žolę arba šviežiai sugrūstas žoleles, nes jų kvapas šviežias, „žalias“, lengvai žolinės kilmės. Vis dėlto, kai kurios salotos gali turėti aštresnį, pipirišką atspalvį.
- Tekstūra gali būti skysta ar šiek tiek tirštesnė nei vanduo, dažnai su mikroskaidulų likučiais, netgi gali būti švelniai gleivinga.
Kodėl salotų sultys – tik kokteilių papildymas, o ne atskiras gėrimas?
Salotų sultys gali būti spaudžiamos ir vienos, ir kaip mišinių dalis, tačiau praktikoje dažniau naudojamos kaip ingredientas papildyti kitus gėrimus. Tai lemia įvairios priežastys:
- Salotose labai daug vandens, bet jos mažai sultingos, palyginti su vaisiais ar šakninėmis daržovėmis, todėl sulčių išeigos kiekis gana žemas, o sulčių spaudimas – nepraktiškas.
- Spaudžiant kai kurias aitresnes salotas (gražgarstę, romėniškas salotas ar kitas tamsiai žalias lapines daržoves) gali būti jaučiamas kartokas skonis. Kitos rūšys atvirkščiai – sultims suteikia pernelyg švelnų, blankų skonį.
- Gali būti sunkiai virškinamos vienos – ypač jautresniam skrandžiui.
Vien tik iš salotų spaustos sultys dažniausiai naudojamos laboratoriniais arba detoksikacijos tikslais, specializuotuose sveikatinimo kursuose, bet kasdienėje mityboje – retai.
Kokias salotas pasirinkti sultims?
Mums ne naujiena, kad salotų galima rinktis iš įvairiausių rūšių, spalvų ir formų, kurios ne tik turi savitą skonio profilį, bet ir specifines naudingąsias savybes ir medžiagas. Greičiausiai į toliau pateikiamą sąrašą mitybos specialistai ir sveikuoliai įtrauktų ir kitas žaliąsias daržoves, tokias kaip gražgarstė, špinatai, kale salotos (kopūstai), portulaka, sultenė ir kiti. Tačiau šie augalai botaniškai nepriklauso salotų genčiai (Lactuca) ir astrinių šeimai (Asteraceae) – tai kitų šeimų atstovai. Vis dėlto, pastarosios žaliosios daržovės taip pat vertos dėmesio dėl skirtingų savybių, papildančių sveikuoliškas salotų sultis. Na, o dabar susipažinkime su populiariausiomis salotomis sultims:
Iceberg salotos
Gūžinės ledo salotos „Iceberg“ (Lactuca sativa var. capitata) esti labiausiai vandeningos (~95–96 % vandens) lyginant su kitomis, todėl iš jų pagamintos sultys labai švelnios. Nors ir turi mažiau maistinių medžiagų bei šiek tiek vitamino K, folato ir kalio, bet gėrimas iš „Iceberg“ salotos yra itin lengvas, gaivinantis, mažai kaloringas.
Romaninės salotos
Romėniškos ar „Romaine“ tipo salotos (Lactuca sativa var. longifolia) žinomos kaip vienos pagrindinių Cezario salotų sudedamųjų dalių. Jose gausu vitamino A (β-karoteno) ir vitamino K. Jos taip pat turi daugiau folio rūgšties ir kalio nei kitos salotos, paverčiančios šias salotas stipresnes antioksidacinio poveikio atžvilgiu. Romaninės salotų skonis gan intensyvus, turintis „žalią“ prieskonį, kuris puikiai tinka žaliesiems kokteiliams.
Žaliosios lapinės salotos
Sėjamosios salotos (Lactuca sativa) lietuviams puikiai pažįstamos kaip vasaros sezono daržovės. Pagal maistines savybes jas galima priskirti kaip tarpines tarp „Romaine“ ir „Iceberg“. Žaliosios salotos turi chlorofilo, šiek tiek vitamino C, A, K. Jų lengvas ir subalansuotas skonis tinka kasdienėms sultims ir yra gera bazė žaliems kokteiliams.
Sviestinės salotos
Sviestinės gūžinės salotos yra dar vieni sėjamosios salotos variantai, pasižymintys minkštais, švelniais lapais, todėl sultys iš jų būna kreminės tekstūros ir malonaus, šiek tiek salstelėjusio skonio. Jos tai pat turi daug vitamino K, folio rūgšties, geležies, todėl labai naudingos kraujo gamybai, moterims (dėl folio rūgšties), nėščiosioms.
Raudonosios lapinės salotos
Tai įprastų sėjamųjų salotų atmaina, kurios pasižymi raudonais lapų atspalviais. Vienos populiaresnių veislių Lollo Rosso, Redlo, Red Salad Bowl). Lyginant su žaliosiomis formomis, raudonosios salotos turi daug antocianinų su stipriu antioksidaciniu poveikiu. Tai savo ruožtu padidina šių salotų polifenolių, flavonoidų ir netgi vitamino C kiekį. Kartu jos suteikia sultims intensyvesnį, kiek kartoką skonį.
Salotų sultys ir jų nauda
Kiekvienos rūšies salota nauda nenusileidžia populiariausioms daržovėms, kartu papildo mitybą nauju skoniu ar medžiagų turiniu. Salotose gausu karotenoidų (β-karoteno, luteino), fenolinių junginių ir chlorofilo – visų puikių antioksidantų. Kiek žinoma, šie junginiai neutralizuoja laisvuosius radikalus ir mažina oksidacinį stresą, susijusį su širdies ligomis, vėžiu, senėjimu ir kitomis lėtinėmis patologijomis. Mokslininkai nenustoja tyrinėti salotų ir jų sulčių naudos atskirų organų ar sistemų sveikatai gerinti.
- Kad salotos sumažina cholesterolio kiekį ir gerina lipidų profilį, įrodo keli gyvūnų ir žmonių tyrimai. Gyvūniniame 3 savaičių tyrime su žiurkėmis 20 % salotų dieta sumažino MTL/DTL cholesterolio santykį, kepenų cholesterolio kiekį beveik 41 %, ir padidino cholesterolio pašalinimą per išmatas 44 %. Kitame tyrime su raudonosiomis salotomis pelių modeliuose sumažėjo bendras ir trigliceridų kiekis, o aterosklerozės rizikos rodiklis sumenko apie 46 %. Tuo tarpu žmogaus tyrimai, naudodami salotų sėklų ekstraktą, taip pat patvirtino trigliceridų, bendro ir blogojo (MTL) cholesterolio sumažėjimą.
- Priešuždegiminis poveikis. Salotose esančios seskviterpeno laktonai (pvz., laktiuninas, laktiucopicrinas), polifenoliai ir flavonoidai slopina COX ir LOX fermentus (pastarieji atsakingi už prostaglandinų sintezę arba kitaip tariant – už atsaką uždegiminiuose procesuose), mažina azoto oksido ląstelių modeliuose, mažindami uždegimą.
- Ramina nervų sistemą. Gyvūnų tyrimuose pastebėta, kad laktucinas turi švelnų raminamąjį efektą – mažina motorinį aktyvumą. Tradicinėje medicinoje salotos naudotos kaip ramybės šaltinis.
- Širdies ir kraujagyslių apsauga. Antioksidacinis, priešuždegiminis ir lipidus reguliuojantis salotų sulčių poveikis kartu stiprina kraujagyslių sieneles, mažina oksiduoto MTL kaupimąsi arterijose ir gerina endotelio funkciją. Be to, nitratai salotose galėtų padėti reguliuoti kraujospūdį ir skatina azoto oksido gamybą.
- Akių ir imuniteto stiprinimas. Salotose yra vitaminų A (β-karotenas), C ir K bei luteino – tai palaiko regėjimą, stiprina imunitetą bei kraujo krešėjimą. Kartu šie antioksidantai gali mažinti senėjimo požymius (pvz., geltonosios dėmės degeneraciją).
- Papildomi mitybiniai privalumai. Salotos – mažai kaloringa, bet daug skaidulų, folio rūgšties, kalio ir geležies turinti daržovė. Lapinės, romaninės ir raudonosios rūšys ypač turtingos bioaktyviomis medžiagomis.
Salotų sulčių receptai
Pasirinkti salotas ir jų teikiamą naudą labai paprasta, tačiau verta žinoti, su kokiais kitais ingredientais jas galima komponuoti. 1 lentelėje pateikiamos populiariausios salotų rūšies derinimo kombinacijos sultimis ir jų funkcija organizmui:
| Salotų rūšis | Dažniausiai maišoma su | Funkcija |
| Romėniškos | Obuoliai, agurkai, citrina, morkos | Kepenų valymui, detoksikacijai |
| Gražgarstė | Burokėliai, obuoliai, imbieras, citrina | Kraujagyslėms, kraujospūdžiui |
| Lapinės salotos | Salierai, obuoliai, žalioji citrina | Antioksidantai, skrandžio balansas |
| Iceberg salotos | Ananasas, apelsinas, morkos | Gaivios sultys, mažai kalorijų |
| Raudonos salotos | Mėlynės, vyšnios, obuoliai | Daug antocianinų, kraujui |
Nors čia pateikiame dažniausiai vyraujančius derinius, tačiau eksperimentuoti su įvairiais skoniais, priedais ir proporcijomis visada sveikintina. Na, o naujokams toliau pateiksime receptą, kaip nesudėtingai inkorporuoti salotas į žaliuosius gėrimus.
Žaliosios salotų sultys su detoksikuojančiu ir kraujagysles stiprinančiu poveikiu
Ingredientai (1 porcija – ~300 ml):
- 1 puodelis romėniškų salotų (arba raudonųjų lapinių)
- 1/2 puodelio gražgarstės
- 1/2 vidutinio agurko
- 1 obuolys (žalias arba raudonas)
- 1/2 citrinos sulčių
- 1 cm šviežio imbiero
- (Nebūtina) 2–3 lapai mėtos
- 100 ml vandens arba salierų sulčių – jei reikia atskiesti
Gaminimo instrukcija:
- Nuplauk visus ingredientus.
- Supjaustyk stambesnes daržoves (salotas, agurką, obuolį) į mažesnius gabalus.
- Sudėk viską į sulčiaspaudę arba galingą blenderį.
- Jei naudoji blenderį – įpilk ~100 ml vandens ir po to nukošk per sietelį arba marlę.
- Išspausk 1/2 citrinos sulčių tiesiai į sultis.
- Išmaišyk ir išgerk nedelsiant, kad išliktų maksimalus vitaminų kiekis (ypač C ir karotenoidų).
Salotų sultys ir jų šalutinis poveikis
Įtraukti salotų sultis į mitybą palanku gali būti tikrai ne kiekvienam. Dėl savitų savybių, šios sultys gali sukelti tam tikrą šalutinį poveikį, pavyzdžiui:
- Kraujo krešėjimo rizika. Salotos (ypač romėniškos, lapinės, gražgarstės) turi labai daug vitamino K, kuris būtinas kraujo krešėjimui. Per didelis vitamino K kiekis gali trukdyti kraują skystinančių vaistų veikimui, todėl šiuo atveju būtina pasitarti su gydytoju, prieš reguliariai gerianti tokias sultis.
- Galimas spaudimo kritimas dėl nitratų. Kai kurios salotos turi daug natūralių nitratų, kurie virsta azoto oksidu – kraujagysles plečiančia medžiaga. Bendru atveju šis kraujospūdį sumažinantis poveikis yra naudingas sveikam žmogui, bet gali būti pavojingas sergant hipotonija ar vartojant kraujospūdį mažinančius vaistus.
- Virškinimo sutrikimai – pilvo pūtimas, dujos. Šie simptomai atsiranda dėl didelio netirpių skaidulų, chlorofilo ar net sieros junginių kiekio. Dažniausiai tai pasireiškia, kai vartojama daugiau nei 300–400 ml žalių sulčių per dieną arba kai organizmas nėra pripratęs prie daug žalumynų.
- Galimas pykinimas dėl karčiųjų medžiagų. Ne visi susidraugauja su kai kuriose salotose vyraujančiu kartumu ir jį suteikiančiais junginiais, kurie gali dirginti skrandį, ypač esant padidėjusiam rūgštingumui ar gastritui. Tačiau sulčių maišymas su obuoliais, agurkais, morkomis sušvelnina poveikį.
- Nitritų susidarymas. Kai salotų sultys ilgai laikomos (ypač šiltai), nitratai gali virsti nitritais, kurie gali būti kenksmingi, ypač mažiems vaikams. Šio efekto išvengsite, jeigu visada gersite šviežiai spaustas sultis – ne ilgiau kaip per 30–60 min. po pagaminimo.
Šaltiniai:
- https://www.liebertpub.com/doi/abs/10.1089/fpd.2022.0046
- https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S0889157516300230
- https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S0308814623021428
- https://www.livestrong.com/article/548414-what-are-the-benefits-of-juicing-lettuce
- https://www.vle.lt/straipsnis/salota
Nuotraukos asociatyvinės © Canva