Varnalėšų sultys – liaudies ir mokslo paslaptis virtuvėse

Turinys

Greičiausiai mažai kas įsivaizduoja varnalėšos augalą, kaip tinkamą žaliavą sultims ruošti, tačiau teks jus priblokšti – toks produktas tikrai egzistuoja. Varnalėšų sultys – tai skystis, išgaunamas iš varnalėšos šaknų ar rečiau – lapų ir stiebų, bei pasižymi subtiliomis charakteristikomis ir naudomis. Liaudies medicina šį augalą neapsakomai gerai pažįsta kaip puikų vaistinį augalą, todėl jo nauda niekas neabejoja. O didėjantis mokslinių tyrimų skaičius patvirtina įsisenėjusias tiesas apie šio augalo teikiamus privalumus. Laimei, varnalėšų Lietuvoje daug prižėlę, tad žaliava sulčių gamybai iš šių augalų lengvai pasiekiama. Belieka panagrinėti, kaip tokias sultis paruošti ir vartoti, bei ką dar naujo galima apie jas sužinoti.

Varnalėšų sultys – koks tai produktas?

Varnalėšų sultims išgauti dažniausiai spaudžiamos paprastosios varnalėšos (Arctium lappa) šaknys, kurios jau tapo garsios ir kaip maisto produktas. Kartais įdomesniems bandymams ir skonio profiliams patirti sultims naudojamos ir varnalėšų žaliosios dalys, tokie kaip lapai ir stiebai. Vis dėlto, pastaroji žaliava nesulaukia daug dėmesio, nes jose vyrauja didesni karčiųjų medžiagų kiekiai, skoniui nemalonūs, burną sutraukiantys ar kartais pavojų keliantys junginiai. Todėl daugiausiai kalbėsime apie varnalėšų šaknų sultis, kurios dėl mažos rizikos, ganėtinai gero skonio ir naudingų medžiagų užsitarnavo patikimo produkto reputaciją.

Kaip apibūdinamos varnalėšų sultys? Skonis, aromatas ir kitos savybės

Tikrai ne kiekvienam tenka ragauti dar sąlyginai neįprastas sultis iš varnalėšų, nes šis produktas populiarumo nėra sulaukęs. Bet esant dideliems norams jų galima ne tik pasigaminti patiems, bet ir jau įsigyti prekyboje. Taigi, jeigu domina, kokias organoleptines savybes gali pasiūlyti varnalėšų sultys, štai pagrindiniai bruožai:

Šių sulčių spalva nėra įprasta kasdien vartojamiems sulčių produktams, todėl kartais jos gali net šiek tiek priblokšti. Tai gėrimas, turinčios spalvą nuo šviesiai rudos iki tamsiai rudos, kartais su pilkšvu ar žalsvu atspalviu, kuris priklauso nuo oksidacijos laipsnio. Paprastai varnalėšų sultys esti drumstos, nes sultyse gausu tirpių skaidulų ir organinių junginių; filtruotos sultys gali būti švaresnės, bet vis tiek ne visai skaidrios. Galimos ir nuosėdos, jei nufiltruota ne iki galo.

Kalbant apie aromatą, jaučiamas žemės arba šakninis, kiek aštrus, su kartoku augaliniu „atspalviu“ kvapas, primenantis šviežiai nuskustą morką ar cikoriją, tačiau su kartumo ar net šiek tiek riešutinės natos.

Varnalėšų sulčių skonis karstelėjęs, šiek tiek salstelėjęs dėl inulino, kuris nėra saldus kaip cukrus, bet turi subtilų saldumą. Juntamas kartus poskonis ilgiau išlieka burnoje, Taigi, pradžioje gurkštelėjus sulčių juntamas švelnus, šiek tiek saldokas poskonis, vėliau pastebimas stipresnis žemės, šakninis skonis, o galiausiai „išlenda“ kartumas su kiek riebiu ar sūriu poskoniu. Skonis geriau toleruojamas atskiestas vandeniu.

Šioms sultims būdinga ir tirštesnė konsistencija, nei esti daugumos vaisių sulčių, bet ne tokios tirštos kaip glotnučiai. Taip pat, jos turi šiek tiek klampumo (dėl inulino ir tirpių skaidulų)

Varnalėšų šaknų maistinė vertė

Žinodami, kokia maistine verte pasižymi 100 g varnalėšų šaknų (1 lentelė), iš dalies galima įsivaizduoti, kiek šių medžiagų yra ir sultyse. Tikėtina, kad dalis skaidulų, vitaminų, mineralų ir kitų komponentų gali sumažėti dėl sulčių išspaudimo proceso. Tačiau tiksliems įvertinimams gauti reikia palaukti konkrečių mokslinių tyrimų.

Maistinė medžiaga	Kiekis	%RPN*
Energinė vertė	72 kcal ≈ 302 kJ	3 %
Angliavandeniai	17,3 g	6 %
– įskaitant skaidulas	3,3 g	13 %
– cukrūs	2,9 g	–
Baltymai	1,53 g	3 %
Riebalai	0,15 g	0 %
Mineralai
– Kalcis	41 mg	3 %
– Geležis	0,8 mg	4 %
– Magnis	38 mg	9 %
– Fosforas	51 mg	7 %
– Kalis	308 mg	6 %
– Natris	5 mg	0 %
– Cinkas	0,33 mg	3 %
– Varis	0,08 mg (8 %)	8 %
– Manganas	0,23 mg	10 %
Vitaminai
– Vitaminas C	3,0 mg	3 %
– Vitaminas E	0,38 mg	2 %
– Vitaminas K₁	1,6 µg	1 %
– B-grupės vitaminai (B1, B2, B3, B5, B6, B9)	mažais kiekiais	1–20 %
– Cholinas	~12 mg	2 %

1 lentelė. 100 g varnalėšų šaknų maistinė vertė

Varnalėšų sulčių naudai paantrinti gali ir gausiai aptinkami kitų medžiagų kiekiai, tokie kaip:

inulinas – natūralus prebiotikas, gerinantis virškinimą;
eteriniai aliejai, kurie veikia antiseptiškai

fenoliniai junginiai, turintys antioksidacinį poveikį
kartumynai, skatinantys tulžies ir virškinimo sulčių išsiskyrimą;
taninai su priešuždegiminiu poveikiu.

Varnalėšų sultys ir jų nauda

Liaudies medicinos atstovai jau seniai įsitikino, kad varnalėšų arbata, sultys, tinktūros, ištraukos ir kiti preparatai atlieka daug nuostabių funkcijų, tokių kaip kepenų ir inkstų veiklos palaikymas, virškinimo gerinimas (esant užkietėjimui, disbiozei), odos būklės gydymas (esant aknei, egzemai, psoriazei), cukraus kiekio kraujyje reguliavimas, imuniteto stiprinimas, detoksikacija, diuretikas ir kita. Kai kurias jų patvirtina ir moksliniai tyrimai, tad susipažinkime, kas jau žinoma šioje sferoje.

Antioksidacinis ir hepatoprotekcinis poveikis

Kadangi varnalėšų šaknys turi daug lignanų (pvz., arktigenino, arktiino), chlorogeno rūgšties ir flavonoidų, šis produktas turi stiprų antioksidacinį poveikį. Tyrimai su gyvūnais parodė, kad varnalėšos ekstraktai mažina lipidų peroksidų žymenį MDA ir didina GSH bei SOD koncentraciją kepenyse, taip apsaugodami nuo toksinų sukeltos žalos. Tikėtina, kad panašiai veikia ir varnalėšų sultys.

Priešuždegiminis poveikis

Lignanai, polisacharidai ir fenoliniai junginiai slopina NF‑κB keliu veikiančius uždegiminius citokinus (TNF‑α, IL‑1β, IL‑6, iNOS), mažindami uždegimą tiek in vitro, tiek in vivo modeliuose. Klinikinė studija parodė, kad varnalėšų sultis 42 dienas gėrusiems klubo sąnario osteoartritu sergantiems pacientams sumažėjo CRP, IL‑6 ir MDA kiekiai – žymiai pagerėjo uždegiminis ir oksidacinis statusas.

Antidiabetinis ir hipolipideminis poveikis

Meta analizė rodo, kad gyvūnų modeliuose paprastosios varnalėįos ekstraktai slopina gliukozės absorbciją, didina insulino sekreciją, mažina TC, TG, LDL, kartu didindami HDL lygį. Šį darbą bendrai atlieka fenoliai, tokie kaip chlorogeno rūgštis, mažinanti angliavandenių virškinimą, o inulinas palaiko gerą glikemijos kontrolę ir žarnyno mikroflorą. Be to, fermentuotas varnalėšų ekstraktas šiuo klausimu buvo neprilygstamas, nes jis gerokai sumažino cholesterolio ir trigliceridų koncentracijas hiperlipideminių pelių modeliuose bei pagerino mikrobiotos pusiausvyrą.

Antivėžinis ir antiproliferacinis poveikis

Lignanai kaip arktigeninas/arktiinas slopina dauginimąsi, sukelia apoptozę vėžio ląstelėse (MCF‑7, HeLa ir kt.) per mitochondrijų kelią, taip pašalinant priešvėžinį potencialą. Šią savybę atskleidė kompleksinis meta–analizinis tyrimas, rodantis galimą gebėjimą slopinti kepenų priešvėžinius pokyčius (estreozinio hepatoceliulinio karcinomos rizika) dėl antioksidacinių ir antiuždegiminių mechanizmų.

Neuroprotekcinis poveikis

Alzheimerio modelio pelėms varnalėšų etanolio ekstraktas (tinktūra) pagerino atmintį (vertinant Y‑labirintą ir pasyvumo testą), mažino lipidų peroksidaciją bei saugojo nervines ląsteles. Neuroprotekcines arktigenino, chlorogeno rūgšties ir kitų junginių savybes, taikytinas neurologinėms ligoms pabrėžia bendro pobūdžio apžvalgos

Antimikrobinės savybės

Tyrimuose pastebėta, kad varnalėšos ekstraktai efektyvios prieš patogenines Gram+ ir Gram‑ bakterijas, tokias kaip P. aeruginosa, S. aureus, Salmonella typhimurium, E.coli, Listeria monocytogenes, Streptococcus pyogenes, Brucella abortus ir Bacillus anthracis.Pastebimas ir svarus teigiamas poveikis prieš grybelius Candida albicans, Aspergillus niger.

Afrodiziakinis efektas

Kiek netikėta, tačiau pelių tyrimuose pastebėtas varnalėšos ekstraktų afrodiziakinis poveikis. Gyvūnėliams pasireiškė padidintos lytinės funkcijos, testosterono kiekis serume, mažesni latentiniai laikai, padidintas libido ir kiti su seksualinėmis funkcijomis susiję rodikliai.

Kaip gaminamos varnalėšų sultys?

Kokybiškoms varnalėšų sultims pasigaminti labai naudinga patiems atlikti visus žingsnius nuo pat žaliavos surinkimo iki sulčių išspaudimo. Taip ne tik žinosite, kokią žaliavą naudojate, bet ir pasigaminsite sultis pagal savo poreikį, skonį, galimybes, neįterpiant nereikalingų priedų.

Sultys dažniausiai spaudžiamos iš šviežių varnalėšos šaknų, kurios renkamos pirmųjų metų rudenį (rugsėjis–lapkritis) arba ankstyvą pavasarį, kai augalas dar nepradėjęs vegetacijos. Su kastuvu atsargiai atkasamos šaknys, kurios gali būti net 30–60 cm ilgio. Šaknys plaunamos, nušveičiamos šepetėliu, pašalinami pažeidimai, galiausiai supjaustomos griežinėliais. Šiuos griežinėlius ir naudokite sultimis spausti, kurias išgauti galima įvairiais būdais (pagal galimybes).

Apie 300–400 ml sulčių gauti gali prireikti maždaug iš 1 kg varnalėšų šaknų, o visas paruošimo procesas (nuvalymas ir išspaudimas) gali užtrukti net 2–3 valandas.

Geriausiai rinktis lėtaeigę (šalto spaudimo) sulčiaspaudę, spaudžiant sultis porcijomis ir retkarčiais praplaunant mechanizmą.

Antru atveju galima paprasčiausiai naudoti virtuvinį kombainą ar galingą blenderį, įpilti šiek tiek vandens (apie 100 ml 1 kg šaknų), o susmulkintą masę dėti į marlę ar sūrmaišį ir sultis išspausti rankomis.

Varnalėšų sulčių vartojimas

Kalbant apie varnalėšų sulčių vartojimą, reikėtų turėti omenyje labiau vaistinio preparato dozavimą, o ne gėrimą atsigaivinti.

Visada geriausia pradėti nuo minimalių dozių, tiek skoniui įsivertinti, tiek sveikatos būklei ir šalutiniam poveikiui stebėti. Pradėkite nuo 1 šaukšto varnalėšų sulčių (15 ml) ryte, ant tuščio skrandžio, palaipsniui galima didinti iki 50–100 ml per dieną. Laikykitės 2–4 savaites trunkančio vartojimo kurso, o vėliau darydami 1–2 sav. pertrauką.

Kai kam varnalėšų sultys nebus malonaus skonio, tad sumaišykite jas su obuolių, morkų ar citrinų sultimis ar net pridėkite šaukštelį medaus ar imbiero.

Varnalėšų sultys ir jų šalutinis poveikis

Varnalėšų sultis galima pagirti įvairiais klausimais, tačiau kartais reikia jas ir papeikti dėl galimų šalutinių reakcijų. Šis produktas netiks tiems, kam būdingos specifinės kontraindikacijos, gretutinės ligos ar individualus jautrumas, pavyzdžiui:

Alerginės reakcijos yra retas, bet realus reiškinys, ypač kenčiantiems nuo astrinių šeimos augalų (ramunėlėms, kiaulpienėms, margainiams).
Virškinimo sutrikimai (pilvo pūtimas, dujų kaupimasis (dėl inulino), viduriavimas (ypač pradėjus vartoti didesnius kiekius), pykinimas, kartais – silpnas spazminis skausmas.

Per didelis diuretinis poveikis gali sumažinti elektrolitų kiekį, sukelti dehidrataciją ar kraujospūdžio kritimą. Ši rizika atsiranda žmonėms, vartojantiems diuretikus, vaistus nuo hipertenzijos ar sergantiems širdies/inkstų ligomis.
Hipoglikemija (per mažas cukraus kiekis kraujyje) gali sumažinti glikemijos lygį, todėl turėtų būti vartojamos atsargiai kartu su antidiabetiniais vaistais.
Toksinio poveikio rizika galima tuomet, jei žaliava surinkta netinkamose vietose. Kadangi varnalėša kaupia sunkiuosius metalus iš užterštos dirvos (pramoninėse, pakelės vietose), tokiu atveju sultys gali būti kenksmingos kepenims, inkstams ar net neurotoksinės.
Galimas sąveikavimas su vaistais – diuretikais (sustiprindamos jų poveikį), cukraus kiekį mažinančiais vaistais (galimas hipoglikemijos pavojus), kraują skystinančiais vaistais (yra silpnas antikoaguliacinis poveikis).

Šaltiniai

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.

Rekomenduojame paskaityti

Varnalėšų sultys – pamiršta liaudies ir mokslo paslaptis atbunda mūsų virtuvėse