Išraiškingas geltonas skystis, ištekėjęs perlaužius ugniažolės stiebus, yra ne kas kita, o liaudyje itin vertinamos ugniažolių sultys. Nors ir turi prieštaringų poveikių, ši sunka nuo senų laikų atpažįstama kaip karpas ar nuospaudas gydantis vaistas. Vis dėlto, ties tokiu „pasiekimu“ ugniažolių sulčių nauda nesibaigia; mokslininkai uoliai dirba tirdami ir kiek pažangesnes tokio skysčio pritaikymo galimybes. Deja, ugniažolės yra pelniusios nuodingo augalo reputaciją, todėl jų panaudojimas namų reikmėms turi būti nepriekaištingai atsakingas. Savo ruožtu išsamiai aptarsime, kaip ir kokiems tikslams leidžiama naudoti ugniažolių sultis, o kada jos kelia pavojų sveikatai.
Kas tos „auksinį skystį“ taškančios ugniažolės?
Ar pastebėjote, kad nuskynus retai plaukuotus stiebelius nuo geltonais žiedeliais pasipuošusios 30–100 cm aukščio, plunksniškai skaldytais lapais žolės ištrykšta oranžinės arba gelsvai oranžinės spalvos skystis? Šį požymį turi Lietuvoje vienintelė auganti didžioji ugniažolė (Chelidonium majus) iš aguoninių šeimos (Papaveraceae). Šis daugiametis žolinis augalas labai dažnai sutinkamas patvoriuose, krūmynuose, šiukšlynuose ir kitose įprastose vietose, todėl greičiausiai bene kiekvienam teko su ja artimiau susipažinti. Tikėtina, kad močiutės patardavo šio augalo geltonomis sultimis patepti išsišovusią karpą, nes būtent dėl tokių odos darinių gydymo stebuklų ugniažolės ir garsėja.
Junginiai ugniažolių sultyse: naudingi ir ne visai
Už nepaprastas medicinines savybes ugniažolėje reikia dėkoti plačiam spektrui įvairių cheminių medžiagų. Didžiausią poveikį šiems augalams suteikia alkaloidai, flavanoidai, organinės rūgštys, saponinai, glikozidai ir kitos molekulės. Susipažinkime su jomis detaliau:
- Alkaloidai. Tai vieni pagrindinių bioaktyvių komponentų ugniažolėse, turintys priešuždegiminių, analgezinių ir antivirusinių savybių. Svarbiausi jų yra chelidoninas, sangvinarinas, cheleritrinas, glaucinas, coptizinas, berberinas. Tačiau šios medžiagos veikia ir priešingai, t. y. kaip nuodai. Toksiškas jų poveikis gali pasireikšti, jei ugniažolių sultys vartojamos „į vidų“.
- Flavonoidai yra dar viena svarbi junginių grupė, kuri pasižymi stipriomis antioksidacinėmis, priešuždegiminėmis ir kardioprotekcinėmis savybėmis. Pagrindiniai flavonoidai, aptinkami ugniažolėse yra kvercetinas, apigeninas ir liuteolinas.
- Organinės rūgštys. Ugniažolės sultyse yra įvairių organinių rūgščių, kurios gali padėti sumažinti uždegimą ir turi antibakterinių savybių. Daugiausia aptinkama citrinos ir oksalo rūgšties.
- Be minėtųjų bioaktyviųjų medžiagų ugniažolėse dar dominuoja saponinai, glikozidai, karotinoidai, tanidai, eteriniai aliejai bei vitaminai C, A ir mineralai (kalis).
Ugniažolių sultys ir jų nauda
Ugniažolių sulčių naudą jau seniai pastebėjo liaudies medicina, pritaikydama šį skystį odos problemoms gydyti. Nors ugniažolių panaudojimas farmacijoje kelia dviprasmiškų diskusijų, šias savybes paantrina ir kai kurie mokslininkai. Štai kokį poveikia turi ugniažolių sultys:
Antivirusinis poveikis. Ugniažolės sultyse esantys alkaloidai, tokie kaip chelidoninas ir cheleritrinas, pasižymi antivirusinėmis savybėmis. Tyrimai atskleidžia, kad šios medžiagos gali stabdyti žmogaus papilomos viruso (HPV) dauginimąsi ir mažinti virusinių onkogenų E6 ir E7 genų raišką. Be to, chelidoninas gali tiesiogiai veikti Herpes simplex viruso 1 (HSV-1) glikoproteinus, užkirsdamas kelią viruso prisijungimui prie ląstelių.
Priešgrybelinis ir antibakterinis poveikis. Ugniažolės alkaloidai, ypač chelerytrinas ir sangvinarinas, veiksmingai slopina įvairių bakterijų ir grybelių augimą. Pavyzdžiui, cheleritrinas veiksmingas prieš Pseudomonas aeruginosa, o sangvinarinas – prieš Staphylococcus aureus. Taip pat pastebėtas stiprus poveikis prieš Candida albicans grybelį.
Priešuždegiminis ir analgezinis poveikis. Ugniažolės ekstraktai gali slopinti uždegiminius procesus, mažindami uždegiminių citokinų, tokių kaip TNF-α, IL-6 ir IL-1β, gamybą. Be to, jie gali turėti analgezinį poveikį, mažindami skausmą be narkotinių analgetikų šalutinio poveikio.
Hepatoprotekcinis poveikis. Kai kurie tyrimai rodo, kad ugniažolės ekstraktai gali apsaugoti kepenis nuo toksinių pažeidimų, mažindami oksidacinį stresą ir uždegimą. Tačiau dėl galimo hepatotoksiškumo būtina atsargiai vertinti šiuos preparatus ir vengti jų vartojimo be gydytojo priežiūros.
Antinavikinis poveikis. In vitro ir in vivo tyrimai parodė, kad ugniažolės ekstraktai gali slopinti tam tikrų vėžio ląstelių augimą, ypač kasos ir storosios žarnos vėžio atvejais. Tačiau šie tyrimai yra preliminarūs, kuriems reikalingi tolesni klinikiniai tyrimai.
Ugniažolių sultys ir jų panaudojimas
Kad netektų prieštarauti įsivyravusioms normoms, parodysime, kokiais būdais galima panaudoti ugniažolių sultis. Visų pirma, namų sąlygomis ugniažolių skystis gali būti naudojamas TIK išoriniams tikslams. Štai pagrindinės pritaikymo galimybės:
- Karpų, nuospaudų, amžiaus dėmių ir kitų odos pažeidimų gydymui šviežias ugniažolių sultis naudokite tiesiogiai ant šių nepageidaujamų darinių. Tepkite skystį mažais kiekiais ir trumpą laiką tik ant pažeistos vietos, vengiant kontakto su sveika oda.
- Odos ligų, rodančių uždegimo ir infekcijos rezultatą (tokį kaip egzema, spuogai), atveju ugniažolių sultys tepamos ant mažų odos uždegimo vietų. Prieš tai patikrinkite alergijos testą ant nedidelio odos ploto, o neatsiradus nepageidaujamiems reiškiniams, tepkite 1-2 kartus per dieną, tik ant pažeistos vietos.
- Gydymas nuo tam tikrų odos infekcijų, tokių kaip grybelis ar bakterinės infekcijos, ugniažolių skystį naudokite tiesiogiai ant pažeistų odos vietų kaip antiseptiką.
Nors kai kuriais atvejais ugniažolių sultys vartojamos ir vidiniams poreikiams (virškinimo sistemos problemos, tokioms kaip vidurių užkietėjimas, tulžies pūslės akmenys, taip pat hepatitui, kepenų detoksikacijai ar kaip priešnavikinė terapija), tačiau saugumo sumetimais šis skystis geriamas tik pritarus sveikatos specialistui.
Šalutinis poveikis ir ugniažolių toksiškumas
Ugniažolės sultys gali sukelti rimtą šalutinį poveikį, ypač jei jos vartojamos netinkamai arba per dideliais kiekiais. Kadangi ugniažolė yra nuodingas augalas, svarbu labai atsargiai vertinti jos vartojimą.
Ugniažolės sultys turi alkaloidų, kurie gali sukelti apsinuodijimą. Didelės šių medžiagų dozės gali sukelti vidinius organų pažeidimus ir rimtus sveikatos sutrikimus. Jie sukelia tokius simptomus, kaip pykinimas ir vėmimas, galvos skausmai ir galvos svaigimas, sąmonės sutrikimai, pilvo skausmai, širdies ritmo sutrikimai, kvėpavimo slopinimas (labai didelėse dozėse) ir galiausiai mirtinas poveikis. Šie alkaloidai taip pat atsakingi už kepenų pažeidimus (hepatitą, kepenų nepakankamumą ir oksidacinį stresą) bei virškinimo trakto negalavimus (gastritą, opas).
Ugniažolių skystis gali sukelti odos sudirginimą (niežulį, paraudimą, skausmą, deginimo jausmą, kartais net pūsles), ypač jei jos naudojamos ilgą laiką arba ant didelių odos plotų. O žmonėms, turintiems jautrumą augaliniams komponentams, gali kilti ir alerginės reakcijos.
Netinkamai vidun vartojamos ugniažolių sultys gali turėti slopinantį poveikį centrinės nervų sistemos veiklai: gali sukelti ramybės ir koordinacijos sutrikimus.
Ir žinoma, tokių sulčių vartojimas nėštumo ir žindymo metu yra visiškai uždraudžiamas dėl galimo teratogeninio poveikio. Augalas ne tik gali sukelti kraujo tiekimo sutrikimus ir kepenų pažeidimus motinai ir vaisiui, bet ir nulemti spontanišką persileidimą ir fetalinius defektus.
Šaltiniai:
- https://www.vle.lt/straipsnis/ugniazole
- https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC7084376
- https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/26626193
- https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC11374730
- https://www.mdpi.com/1420-3049/25/4/842
- https://www.mdpi.com/1996-1944/17/17/4199
- https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC11374730
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.