Burokėlių sultys jau seniai siejamos su geresne kraujotaka ir mažesniu kraujospūdžiu. Tačiau mokslininkai vis geriau supranta vieną neįprastą šio poveikio detalę: išgėrus burokėlių sulčių svarbus procesas prasideda ne skrandyje ir net ne žarnyne, o burnoje.
Čia gyvenančios bakterijos padeda burokėliuose esančius nitratus paversti medžiagomis, iš kurių organizme susidaro azoto oksidas. Pastarasis padeda kraujagyslėms atsipalaiduoti ir išsiplėsti.
2025 m. paskelbtas tyrimas pateikė dar vieną intriguojantį atradimą. Keturias savaites nitratais turtingas burokėlių sultis vartojusių vyresnių žmonių burnos mikrobiomos sudėtis pasikeitė, tačiau reikšmingų žarnyno mikrobiomos pokyčių nebuvo.
Taigi gali būti, kad dalis garsiosios burokėlių sulčių naudos kraujospūdžiui prasideda nuo bakterijų, gyvenančių ant mūsų liežuvio ir kitose burnos vietose.
Kodėl burokėlių sultys siejamos su mažesniu kraujospūdžiu?
Svarbiausia priežastis – nitratai. Jų natūraliai yra daugelyje daržovių. Gana dideli jų kiekiai randami burokėliuose, taip pat rukoloje, špinatuose, salotose ir kitose lapinėse daržovėse. Su maistu ar sultimis patekę nitratai patys savaime kraujagyslių neatpalaiduoja. Tam reikalinga visa virtinė cheminių reakcijų.
Ir čia atsiranda netikėtas tarpininkas – mūsų burnos bakterijos. Supaprastinta grandinė atrodo taip:
nitratai → nitritai → azoto oksidas (NO).
Azoto oksidas padeda reguliuoti kraujagyslių tonusą. Kraujagyslėms atsipalaidavus ir išsiplėtus, kraujui lengviau jomis tekėti, todėl gali sumažėti ir kraujospūdis. Būtent dėl šio mechanizmo burokėlių sultys tapo vienomis labiausiai mokslininkų tyrinėjamų daržovių sulčių.
Viskas prasideda burnoje
Išgėrus burokėlių sulčių nitratai patenka į kraują, o dalis jų vėliau su seilėmis vėl grąžinama į burną. Čia į darbą įsitraukia tam tikros burnos bakterijos. Jos geba nitratus paversti nitritais. Nuryti nitritai toliau dalyvauja procesuose, kurių metu organizme gali susidaryti azoto oksidas.
Vadinasi, bakterijos, kurias dažniausiai esame įpratę vertinti tik dantų ėduonies ar blogo burnos kvapo kontekste, gali būti svarbios ir visiškai kitoje srityje – kraujospūdžio reguliavime.
Tai viena priežasčių, kodėl pastaraisiais metais mokslininkai vis daugiau dėmesio skiria ne tik žarnyno, bet ir burnos mikrobiomai.
Burokėlių sultys pakeitė burnos mikrobiomą
2025 m. žurnale Molecular Nutrition & Food Research paskelbtame tyrime mokslininkai nusprendė patikrinti, kas nutinka burnos ir žarnyno mikrobiomai reguliariai vartojant nitratais turtingas burokėlių sultis.
Tyrime dalyvavo 15 žmonių nuo 56 iki 71 metų, kuriems buvo gydomas padidėjęs kraujospūdis. Dalyviai keturias savaites vartojo nitratais turtingas burokėlių sultis, o kitu tyrimo laikotarpiu – analogiškas sultis, iš kurių nitratai buvo pašalinti.
Rezultatas buvo netikėtas. Burnos mikrobioma pasikeitė, o žarnyno mikrobiomoje reikšmingų pokyčių nenustatyta.
Vartojant nitratais turtingas sultis burnoje santykinai padaugėjo Neisseria genties bakterijų ir sumažėjo Veillonella.
Kodėl tai įdomu?
Kai kurios burnos bakterijos, tarp jų ir tam tikros Neisseria rūšys, geba efektyviai redukuoti nitratus. Tyrimo autoriai mano, kad didesnis su maistu gaunamų nitratų kiekis gali palankiai pakeisti burnos mikroorganizmų bendriją taip, kad joje atsirastų daugiau su nitratų apykaita susijusių bakterijų.
Tačiau pats tyrimas buvo nedidelis, todėl iš jo dar negalima daryti išvados, kad pakeitus burnos mikrobiomą galima gydyti hipertenziją.
Ką tai turi bendro su kraujospūdžiu?
Čia naujas tyrimas susijungia su daug senesne ir geriau ištirta istorija. Burokėlių sulčių ir kraujospūdžio ryšys tiriamas jau daugelį metų, o sukaupta pakankamai klinikinių tyrimų, kad būtų atliekamos jų metaanalizės.
2024 m. paskelbtoje sisteminėje apžvalgoje buvo išanalizuota 11 randomizuotų tyrimų, kuriuose dalyvavo 349 hipertenzija sergantys žmonės. Rezultatai parodė, kad burokėlių sultys, palyginti su kontrole, klinikoje išmatuotą sistolinį – viršutinį – kraujospūdį sumažino vidutiniškai maždaug 5,3 mmHg.
Tačiau reikšmingo poveikio diastoliniam kraujospūdžiui ir 24 valandų kraujospūdžio matavimams nenustatyta. Be to, autoriai įrodymų patikimumą įvertino kaip žemą. Taigi rezultatas įdomus, tačiau teigti, kad burokėlių sultys kiekvienam žmogui sumažins spaudimą 5 mmHg, negalima.
Ankstesnė septynių klinikinių tyrimų metaanalizė pateikė labai panašų rezultatą – hipertenzija sergančių žmonių sistolinis kraujospūdis sumažėjo vidutiniškai apie 5 mmHg, o diastolinio kraujospūdžio pokytis nebuvo statistiškai reikšmingas.
Ar burnos skalavimo skystis gali „išjungti“ burokėlių poveikį?
Štai čia istorija tampa dar įdomesnė. Jeigu nitratus į nitritus paverčia burnos bakterijos, kas atsitinka, kai jas stipriai slopiname antiseptiniu burnos skalavimo skysčiu? Eksperimentai parodė, kad stiprūs antibakteriniai skalavimo skysčiai gali sumažinti nitratų virtimą nitritais.
Viename tyrime dalyviai gavo nitratais turtingų burokėlių sulčių, o vėliau naudojo skirtingo stiprumo burnos skalavimo priemones. Kuo stipresnis buvo antibakterinis poveikis, tuo labiau mažėjo nitritų koncentracija seilėse ir kraujyje.
Sisteminėje šios temos apžvalgoje taip pat nustatyta, kad burnos bakterijų slopinimas chlorheksidino turinčiais antiseptiniais skalavimo skysčiais sumažina nitratų virtimą nitritais, o kai kuriuose tyrimuose tai buvo lydima ir nedidelio kraujospūdžio padidėjimo.
Tai nereiškia, kad reikia nustoti naudoti odontologo paskirtą burnos skalavimo skystį. Antiseptinės priemonės naudojamos konkrečioms burnos sveikatos problemoms gydyti ir jų nereikėtų savavališkai atsisakyti. Tačiau šie tyrimai parodo kai ką labai įdomaus: burnos mikroorganizmai nėra vien priešai, kuriuos reikia kuo kruopščiau sunaikinti. Dalis jų gali atlikti organizmui naudingas funkcijas.
Kodėl poveikis vienam žmogui gali būti didesnis nei kitam?
Burnos mikrobioma nėra vienoda. Vieno žmogaus burnoje gali būti daugiau efektyviai nitratus redukuojančių bakterijų, kito – mažiau. Tam įtakos gali turėti amžius, mityba, burnos higiena, vartojami vaistai ir daugybė kitų veiksnių.
2025 m. paskelbtame kitame eksperimente buvo lyginami jaunesni 18–30 metų ir vyresni 67–79 metų žmonės. Tyrėjai nustatė, kad jų burnos mikrobiomos į nitratais turtingas burokėlių sultis reagavo skirtingai. Tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl klinikiniuose tyrimuose burokėlių sulčių poveikis nėra vienodas visiems žmonėms.
Kitaip tariant, ateityje gali paaiškėti, kad klausimas yra ne tik „kiek nitratų yra burokėlių sultyse?“, bet ir „kokios bakterijos gyvena žmogaus burnoje?“
Ar burokėlių sultys gali pakeisti vaistus nuo spaudimo?
Ne.
Nors kelių metaanalizių rezultatai rodo galimą nedidelį sistolinio kraujospūdžio sumažėjimą, burokėlių sultys nėra vaistų nuo hipertenzijos alternatyva. Tai ypač svarbu todėl, kad tyrimų rezultatai nėra visiškai vienodi.
Pavyzdžiui, viename randomizuotame tyrime gydomą hipertenziją turintys žmonės savaitę gėrė nitratais turtingas burokėlių sultis. Nitratų ir nitritų koncentracija jų organizme aiškiai padidėjo, tačiau po 24 valandų namuose matuojamas kraujospūdis reikšmingai nepasikeitė.
Kitame tyrime su gydoma, bet nepakankamai kontroliuojama hipertenzija po septynių dienų nitratais turtingų burokėlių sulčių vartojimo 24 valandų sistolinis kraujospūdis sumažėjo 8 mmHg, o diastolinis – 4 mmHg. Tokie skirtumai gerai parodo, kodėl vieno tyrimo rezultatų nereikėtų paversti pažadu kiekvienam žmogui.
Kiek burokėlių sulčių reikėtų gerti?
Vienos universalios „dozės nuo spaudimo“ nėra. Tyrimuose naudojami labai skirtingi produktai ir nitratų kiekiai. 2024 m. metaanalizėje nagrinėtuose tyrimuose buvo vartojamos burokėlių sulčių dozės, suteikiančios maždaug 200–800 mg nitratų per dieną.
Ankstesniuose tyrimuose buvo naudojama maždaug 70–250 ml burokėlių sulčių per dieną, tačiau skirtingos sultys gali turėti labai nevienodą nitratų koncentraciją. Todėl mililitrai savaime nepasako visko.
Kasdienėje mityboje burokėlių sultis prasmingiau laikyti daržovių produktu, o ne savarankišku hipertenzijos gydymo būdu.
Burokėlių sultys nėra vien nitratai
Nors šiame kontekste daugiausia kalbama apie nitratus, burokėlių sulčių nauda jais neapsiriboja. Burokėliuose yra betalainų, polifenolių ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų. Kai kuriuose tyrimuose net pastebėta, kad dalis kraujospūdžio poveikio teoriškai gali būti susijusi ne vien su nitratais. Todėl burokėlių sultys yra įdomesnis produktas nei paprastas „nitratų gėrimas“.
Sulciunauda.lt jau esame aptarę ir kitą su kraujotaka susijusį klausimą – ar burokėlių sultys tirština kraują ir iš kur atsirado toks įsitikinimas.
Netikėta išvada: saugokime ne tik žarnyno, bet ir burnos mikrobiomą
Apie mikrobiomą dažniausiai kalbame galvodami apie žarnyną. Burokėlių sulčių tyrimai primena, kad žmogaus organizme yra ir kitų svarbių mikroorganizmų bendrijų. Burnos bakterijos gali būti viena grandžių, leidžiančių organizmui pasinaudoti daržovėse esančiais nitratais.
Naujausias tyrimas parodė dar kai ką įdomaus: keturias savaites vartojamos nitratais turtingos burokėlių sultys pakeitė burnos mikrobiomos sudėtį, nors žarnyno mikrobiomos reikšmingai nepakeitė.
Taigi ryšys gali veikti abiem kryptimis: burnos bakterijos padeda organizmui panaudoti burokėlių nitratus, o reguliariai gaunami nitratai savo ruožtu gali pakeisti pačią burnos bakterijų bendriją.
Kol kas dar per anksti sakyti, kad tam tikrų burnos bakterijų „auginimas“ taps hipertenzijos gydymo metodu. Tam reikia gerokai didesnių ir ilgesnių tyrimų.
Tačiau pati mintis intriguojanti: stiklinės burokėlių sulčių kelias iki kraujagyslių gali prasidėti nuo mikroskopinių burnos gyventojų, apie kuriuos iki šiol beveik negalvojome.
Informacijos šaltiniai:
2025 m. burokėlių sulčių ir burnos mikrobiomos tyrimas:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/40522148/
2025 m. amžiaus, burnos mikrobiomos ir nitratų tyrimas:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/40615058/
2024 m. burokėlių sulčių ir hipertenzijos metaanalizė:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/39069465/
Burnos mikrobiomos, nitratų ir kraujospūdžio apžvalga:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/33280615/
Burnos skalavimo priemonių ir nitratų apykaitos apžvalga:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/31542940/