Skip to content

Poniabudės sultys arba fermentuotos „žemės taukų“ tinktūros. Ar tikrai jos gelbsti nuo įvairių ligų?

  • by
Poniabudės sultys

Poniabudės sultys tikrai ne tas produktas, kurį galėtumėte gurkšnoti karštą vasaros dieną ar atsigaivinti ištroškus. Tai „žemės taukų“ sultimis vadinamas iš poniabudės grybo pagamintas fermentuotas ekstraktas, kuris labiau tinka negalavimams gydyti liaudiškais būdais. Jį pasigaminti reikia išmonės, tačiau tikima, kad šis natūralus liaudiškas vaistas išgydo nuo tūkstančio ligų. Ypač didelį atgarsį šios sultys turi gydant vėžį, nors mokslininkai itin pasyvūs tai patyrinėti. Kadangi žemės taukų sultys yra labai neįprastos, tai ir jų vartojimas turi būti atidus. Apžvelkime, ką naujo galima pasakyti apie poniabudės sultis, kaip jas pasigaminti ir saugiai vartoti.

Paprastoji poniabudė – ypatingas grybas sultims ir ne tik

Paprastosios poniabudės (Phallus impudicus) pristatyti smulkiai nereikia, nes šis grybas grybautojų ir žolininkų puikiai pažįstamas falą primenančiu vaisiakūniu ir… smarve! Visgi priminsime, kad suaugęs poniabudės grybas turi 8–20 cm ilgio ir 1,5–4 cm storio porėtą, baltos spalvos kotą, ant kurio stūkso varpo formos, juodai žalios spalvos, dvokianti, gleivėta galvutė.

Dažniausiai suaugusi grybo stadija grybautojų nedomina ir atbaido, tačiau dar „neprasikalę“ kiaušiniai laikomi delikatesu ir žemės taukų sulčių šaltiniu. Šie „kiaušiniai“ turi 3 sluoksnius: išorinę odelę, vidurinę drebutinę masę (arba „žemės taukus“) ir vidinę su vaisiakūnio užuomazga. Grybo augimvietę miškuose galite aptikti vadovaudamiesi uosle, nes „suaugėlis“ turi išskirtinį, gana stiprų kvapą, primenantį supuvusią mėsą.

Poniabudė žinoma liaudies medicinoje kaip gydytoja nuo tūkstančio ir vienos ligos, todėl iš jos (daugiausiai kiaušininės stadijos ar drebutinės masės) gaminami įvairiausi preparatai, pradedant tinktūromis ir tepaliukais, baigiant fermentuotomis sultimis.

Poniabudė

Kokios tos poniabudės sultys?

Kai galvoje turime poniabudės sultis, tai reikia žinoti, kad kalba eina apie fermentuotą iš vandens ir dalies alkoholio pagamintą preparatą naudojant grybo kiaušinio stadijos drebučius. Nereikia baimintis, nes poniabudės sultys neturės atbaidančio kvapo, kokį skleidžia suaugęs grybas. „Kiaušinio“ stadijoje grybas dar neišskiria stiprių lakiųjų junginių, todėl iš jo pagamintų sulčių kvapas paprastai būna lengvai žemiškas ir šiek tiek primenantis grybų ar miško kvapą, be stipraus puvėsio ar aitraus kvapo.

Skonis taip pat yra daug švelnesnis ir nėra toks kartus ar aštrus, kaip galėtų atrodyti. „Kiaušinio“ stadijos sultys yra žymiai lengviau priimamos ir mažiau nemalonios skonio atžvilgiu, nes jos dažnai apibūdinamos kaip lengvos, šiek tiek žemiškos ar netgi neutralios. Tokios sultys paprastai yra šviesios spalvos – dažniausiai permatomos, balkšvos ar gelsvos. Šiame etape grybas neturi intensyvių spalvą keičiančių junginių, todėl sultys išlaiko gana šviesų atspalvį ir skaidrumą.

„Žemės taukų“ sultys gali būti šiek tiek drebučių konsistencijos arba turėti tirštumo. Jas ruošiant skystis būna kiek klampokas dėl drebutinės struktūros, tačiau apdorojus (pvz., užpylus alkoholiu), jos tampa labiau skystos ir lengvai vartojamos.

Iš ko sudaryti „žemės taukai“ ir jų sultys?

Poniabudėse yra daugybė biologiškai aktyvių medžiagų, todėl manoma, kad ir jos sultyse šių medžiagų išlieka. Nors išsamūs šio grybo sulčių cheminės sudėties tyrimai yra riboti, mokslinėje literatūroje yra duomenų apie kai kurias sudedamąsias dalis, būdingas šio grybo ir panašių grybų biocheminiams profiliams. Štai kokios medžiagos dažnai aptinkamos poniabudėje ir kurios greičiausiai yra ir jos sultyse:

  • Polisacharidai ir angliavandeniai. Vieni gausiausiai drebutinę masę sudarančių polisacharidų yra beta-gliukanai, kurie stiprina imuninę sistemą ir veikia kaip antioksidantai. Panašiai veikia ir imunitetą palaikantys alfa-gliukanai, o chitinas suteikia grybui struktūrinį tvirtumą ir veikia kaip skaidulos. Kiti aptinkami cukrūs yra manozė ir galaktozė.
  • Baltymai ir aminorūgštys. Be būtinųjų amknorūgščių (arginino, lizino, leucino ir glutamo rūgšties), grybuose aptinkamas stiprus antioksidantas ergotioneinas.
  • Vitaminai ir mineralai. Žemės taukuose randama grybams įprastų vitaminų, tokių kaip D2 ir B grupės (B1, B2, B3, B5). Poniabudėse galimai yra ir mineralų: cinko, vario, kalio, kalcio, magnio, geležies, fosforo, seleno.
  • Riebalų rūgštys ir lipidai. Kaip ir daugelyje grybų, poniabudėse esti priešuždegiminių savybių turinčių riebalų rūgščių, tokių kaip linolo, oleino rūgštys, bei antioksidacinėmis savybėmis pasižyminčio lipido ergosterolio.
  • Kiti bioaktyvūs junginiai. Be abejo, poniabudės sultys menkai išsiskirtų iš kitų tokio tipo skysčių, jeigu jose nebūtų itin svarbių medžiagų, tokių kaip, fenolio junginiai, flavonoidai, laktonai, fitosteroliai. Minėtosios medžiagos turi stiprų antioksidacinį poveikį, saugo ląsteles nuo laisvųjų radikalų, pasižymi antibakterinėmis ir priešuždegiminėmis savybėmis.
Poniabudė. Iš ko gaminamos poniabudės sultys ir žemės taukai

Poniabudės sulčių nauda sveikatai

Poniabudės sultis itin pamėgo Baltijos šalių gyventojai ir kai kurios slavų tautos, todėl žinoma daugybė liaudiškų gydymo būdų šiais „vaistais“. Visgi vakariečiai ir mokslininkai poniabudės dar nelinkę pripažinti dėmesio vertu tyrimų objektu, todėl grybo nauda (juolab sulčių) žmogaus sveikatai mažai nagrinėta. Riboti tyrimai yra preliminarūs ir daugiausiai nagrinėjantys biologiškai aktyvių medžiagų sudėtį, tačiau jų analizės leidžia manyti, kad poniabudės ar jų sultys gali turėti tam tikrų sveikatai naudingų savybių. Toliau detalizuosime, kokia nauda gali pasireikšti vartojant poniabudės sultis.

Pastiprinkite imuninę sistemą

Poniabudėje randami polisacharidai, tokie kaip beta-gliukanai, yra žinomi dėl savo gebėjimo stiprinti imuninę sistemą. Beta-gliukanai stimuliuoja imuninės sistemos ląsteles ir gali padėti organizmui efektyviau kovoti su infekcijomis ir virusais. Tyrimai su kitais grybais, kuriuose taip pat yra beta-gliukanų, parodė, kad jie gali suaktyvinti makrofagus, NK ląsteles ir kitus imuninės sistemos komponentus. Nors poniabudė nebuvo tiesiogiai ištirta šiuo požiūriu, galima daryti prielaidą, kad joje esantys polisacharidai gali veikti panašiai.

Poniabudės sultys kovoja su vidiniu uždegimu

Kai kurie grybuose esantys junginiai, pavyzdžiui, ergosterolis, turintis provitamino D savybių, pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis. Vieno tyrimo metu nustatyta, kad ergosterolio dariniai slopina tam tikrus uždegimą skatinančius citokinus, kurie svarbūs imuninei reakcijai ir uždegimo procesams. Todėl šis darinys gali padėti mažinti uždegimus organizme, ypač jiems esant lėtinio pobūdžio. Kadangi poniabudės „kiaušinis“ turtingas ergosterolio, todėl poniabudės sultys iš drebučių gali būti naudingas uždegiminių ligų prevencijai ir valdymui.

Pasipildykite antioksidantais

Poniabudėje esantys polifenoliai ir flavonoidai veikia kaip antioksidantai, kurie apsaugo ląsteles nuo oksidacinio streso, žalojančio ląstelių DNR, sukeliančio priešlaikinį senėjimą ir prisidedančio prie lėtinių ligų vystymosi. Gerą darbą atlieką tokie grybuose esantys antioksidantai, kaip fenolio junginiai, flavonoidai, ergosterolis ir kiti fitosteroliai.

Poniabudės sultys prieš vėžį

Na, o kaip gi išgirtasis poniabudės sulčių poveikis gydant vėžinius susirgimus? Nors tiesioginių tyrimų su poniabude kol kas mažai, tačiau įvairių priešvėžinių medžiagų reputaciją turinčių junginių spektras šiuose grybuose rodo jo galimybes tapti potencialiu vaistu prieš navikus. Vieni tokių – beta-gliukanai, kurie tam tikruose tyrimuose pasirodė veiksmingi slopinant vėžinių ląstelių augimą. Antra nestiesiogiai susijusi grupė – antioksidaciniai komponentai, galintys padėti apsaugoti organizmą nuo vėžį sukeliančių laisvųjų radikalų. Nors poniabudės priešvėžinis poveikis nėra moksliškai patvirtintas klinikiniais tyrimais, jos veikliosios medžiagos gali turėti potencialą šioje srityje.

Pagerinkite virškinimo sistemos sveikatą

Fermentuotos poniabudės sultys turi probiotinių savybių, kurios skatina sveiką virškinimo sistemos veiklą. Priešingai nei dauguma grybų, medžiagos iš poniabudės „kiaušinio“ stadijos turi švelnesnę sudėtį, todėl mažiau dirgina skrandį ir gali padėti reguliuoti virškinimo procesus. Be kita ko, grybų polisacharidai veikia prebiotiškai kaip naudingųjų bakterijų dauginimosi žarnyne garantas. Toks poveikis yra naudingas bendrai žarnyno sveikatai.

Poniabudė. Iš ko gaminamos poniabudės sultys ir žemės taukai

Kaip gaminamos poniabudės sultys iš „kiaušinio“?

Išspausti sultis iš grybų gali atrodyti veik keistokas sumanymas, tačiau pasitelkus fermentacijos procesus išgausite tokias sultis, kurios kažkiek primins įprastines. Tik reikia atminti, kad šios sultys neatitiks vaisių, uogų ar daržovių sulčių sąvokos, nes gautas preparatas greičiau primins namudinius vaistus.

Jums reikės:

  • 3–5 „kiaušinio“ stadijoje esančių poniabudės darinių
  • 1 litro vandens
  • 1 šaukšto cukraus arba medaus
  • Žiupsnelio druskos (nebūtina)
  • 1 šaukšto kefyro, jogurto išrūgų arba natūralaus rauginto pieno

Gaminimo eiga:

  1. Švelniai nuplaukite šaltu vandeniu šviežius poniabudės „kiaušinius“, juos atsargiai perpjaukite pusiau, išimkite vidinę drebučių masę ir ją sudėkite į švarų stiklainį.
  2. Užpilkite drebučius vandeniu ir įdėkite cukraus arba medaus, kurie tarnaus kaip maistinė terpė fermentacijos bakterijoms.
  3. Jei naudojate, įberkite žiupsnelį druskos, nes ji padeda apsaugoti nuo nepageidaujamų bakterijų.
  4. Jei turite kefyro ar jogurto išrūgų, įpilkite šaukštą jų į mišinį, kad pridėtumėte naudingų bakterijų ir paskatintumėte fermentaciją.
  5. Atsargiai išmaišykite mišinį mediniu šaukštu, kad cukrus ar medus gerai ištirptų ir tolygiai pasiskirstytų.
  6. Uždenkite indą marle arba audeklu ir užfiksuokite gumele, kad apsaugotumėte nuo dulkių ir vabzdžių, bet leistumėte orui cirkuliuoti.
  7. Padėkite indą į šiltą vietą (apie 20–25 °C temperatūroje) ir palikite fermentuotis 3–5 dienas. Kiekvieną dieną mišinį lengvai pamaišykite.
  8. Po 3 dienų pradėkite tikrinti skonį. Fermentuotos poniabudės sultys turėtų turėti lengvą rūgštų skonį, bet ne per daug aitrumo. Jei norite intensyvesnio skonio, palikite fermentuotis dar kelias dienas.
  9. Kai sultys pasiekia norimą skonį, uždarykite stiklainį dangčiu ir laikykite šaldytuve. Šaltis sulėtins fermentacijos procesą ir sultys išsilaikys ilgiau.

Fermentuotas poniabudės sultis galima vartoti po kelis šaukštus per dieną kaip imunitetą stiprinantį gėrimą. Laikykite sultis šaldytuve ir sunaudokite per 1–2 savaites.

Poniabudė. Iš ko gaminamos poniabudės sultys ir žemės taukai

Poniabudės sultys su degtine

Jau pateikėme draugiškesnį receptą poniabudės sultims pagaminti naudojant tik vandenį, tačiau receptą galima papildyti ir degtine. Tikėtina, kad alkoholyje ištirpsta daugiau veiksmingųjų medžiagų, todėl „ryškesnėms“ sultims pasiruošti naudokite 40 % stiprumo degtinę ar praskiestą spiritą.

Vadovaukitės anksčiau nurodytu receptu, tik visą skysčio tūrį sudaryti turėtų viena dalis vandens (500 ml) ir viena dalis alkoholio (500 ml) (santykis 1:1).

Taip pat, dėl alkoholio fermentacijos procesas vyksta lėčiau nei su vandeniu, todėl mišinį laikyti uždengtą reikėtų bent 1–2 savaites.

Sultims pagaminti papildomai prireiks ir filtravimo etapo. Po 2 savaičių, kai mišinys pakankamai išsifermentuos ir įgis skonį, perkoškite skystį per marlę arba kitą filtravimo audinį, kad pašalintumėte drebučių likučius.

Šiomis sultimis nepiktnaudžiaukite – ekstraktą rekomenduojama vartoti po 1–2 šaukštelius per dieną.

Poniabudės sultys

Poniabudės sulčių šalutinis poveikis

Kadangi poniabudės sultys apibūdinamos labiau kaip vaistas, o ne gėrimas, jų vartojimas turi būti apribotas ir apgalvotas. Štai su kokiomis šalutinėmis reakcijomis galima susidurti:

  • Poniabudės sultyse yra stipraus kvapo ir skonio junginių, kurie gali dirginti skrandį ir žarnyną, ypač jei vartojamos didelėmis dozėmis arba ilgą laiką. Gali pasireikšti pykinimas, pilvo skausmas ar viduriavimas, ypač jautresniems žmonėms.
  • Alerginės reakcijos grybams arba specifiniams grybuose esantiems junginiams.
  • Kvapo ir skonio diskomfortas, nes poniabudė turi stiprų, nemalonų kvapą, kuris gali trikdyti vartojančiuosius.
  • Tradiciškai manoma, kad poniabudė turi tam tikrą poveikį hormonams, ypač vyrų hormoninei sistemai ar jų libido. Tačiau specifinis poveikis gali skirtis ir kai kuriems žmonėms gali daryti įtaką hormoninei pusiausvyrai.
  • Galimas sąveikavimas su vaistais,pavyzdžiui, su kraują skystinančiais, imuninę sistemą slopinančiais ar kitais stipriais medikamentais.
  • Poniabudės sulčių bioaktyvūs junginiai gali sukelti toksinį poveikį ir perdozavimą (sunkius virškinimo sistemos sutrikimus, pykinimą ar vėmimą, galvos svaigimą ir bendrą silpnumą), jei vartojama labai dideliais kiekiais.

Šaltiniai:
https://www.vle.lt/straipsnis/poniabude
https://www.researchgate.net/publication/33728662
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/17895634
https://www.thebreastonline.com/article/S0960-9776(07)70211-4/abstract
https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S002364382400882X

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *