Ar ekologiškos sultys tikrai geresnės: kuo skiriasi jų gamyba ir nauda sveikatai nuo įprastų sulčių?

Ekologiškos sultys ir kiti maisto produktai su EKO ženklinimu kelia ažiotažą visuomenėje kaip sveikesnė įprastų produktų ir gėrimų alternatyva. Nors daugeliu atvejų atrodytų, kad ekologiškomis vadinamos sultys gaminamos bene tokiais pačiais būdais, tačiau verta žinoti, kuo konkrečiai jos skiriasi ir kokių privalumų realiai jos gali pasiūlyti. Susipažinsime ir su sunkumais, su kuriais susiduria ekologiškų sulčių gamintojai ir išmoksime atskirti sertifikuotus pagal EKO standartą produktus. 

Ekologiškos sultys – nėra tik rinkodaros triukas 

Kartais žodis „ekologiškas“ visuomenėje suprantamas dvejopai, neva kaip tik natūraliomis sąlygomis užaugintos gėrybės ir iš jos pagaminta produkcija ir gėrimai. Tokiu apibūdinimu kai kurie žmonės įvardija paprasčiausiai savo ar močiutės sode be papildomų priedų užaugintus vaisius ir daržoves, tačiau tai nėra tiesa. Teisę vadintis „ekologišku“ gali tik tas produktas ar sultys, kurios turi teisiškai reglamentuotą, registruotą statusą. Iš tiesų, ūkininkas ar gamintojas turi nueiti ilgą ir painų kelią, kad galėtų gaminti ir parduoti ekologiškas sultis su oficialiu sertifikatu.  

Ūkininkas pirmiausia turi nustoti naudoti sintetinius pesticidus, herbicidus, mineralines trąšas, GMO, dirbtinius augimo stimuliatorius bei imti naudoti natūralius dirvos gerinimo ir augalų apsaugos metodus (sėjomainą, kompostą, biologinę apsaugą). Pereinamuoju laikotarpiu, kuris trunka 2–3 metus, ūkis dar negali pardavinėti produkcijos kaip ekologiškos, kol dirva „apsivalo“ nuo ankstesnių cheminių medžiagų. 

Ūkininkas arba gamintojas turi pasirinkti sertifikavimo įstaigą, pateikti išsamią paraišką su reikalaujama informacija, leisti inspektoriams atlikti auditus ir patikras bei gauti ekologinės gamybos sertifikavimą (1 metams). Galiausiai gaminamą produkciją ir sultis reikia teisingai ženklinti ES ekologiško produkto logotipu ir sertifikuojančios įstaigos kodu. 

Kaip gaminamos ekologiškos sultys? 

Kaip jau matyti, ekologiškos sultys turi tam tikrų teisiškai apibrėžtų skirtumų, nors daugeliu atvejų jų gamyba gali būti labai panaši į reguliarias sultis. Vis dėlto, sulčių gamintojai turi laikytis tam tikrų reikalavimų.

1. Žaliava ir gėrybės turi būti sertifikuota kaip ekologiška (be chemijos panaudojimo, laikantis tvarių sąlygų), o derlius renkamas rankomis arba švelniomis mechaninėmis priemonėmis, kad vaisiai nebūtų pažeisti. Vaisiai dažnai skinami pilnai sunokę, nes ekologiškose sultyse nenaudojami skonio stiprikliai. 
2. Čia svarbi ir žaliavos atranka bei paruošimas: vaisiai nuplaunami vandeniu nenaudojant cheminių ploviklių, pašalinami pažeisti ar supuvę vaisiai. Ekologiškos sultys negali būti gaminamos iš vaisių mišinio, nes net nedidelis įmaišymas anuliuotų jų ekologiškumą. 
3. Sultims spausti dažniausiai taikomas šaltas spaudimas, kai vaisiai lėtai susmulkinami, ir tradicinis presavimas, kai vaisiai sutrinami, o masė spaudžiama specialiu presu. Pirmasis būdas ypač populiarus ekologiškose sultyse, nes nereikalauja terminio apdorojimo ir išsaugo daugiau natūralių savybių. 
4. Toliau gamintojas gali pasirinkti ar palikti sultis neskaidrias (sultys būna drumstos, turtingesnės skaidulų ir natūralių medžiagų) ar jas filtruoti tam, kad gėrimas būtų švaresnis, bet su šiek tiek mažiau maistinių medžiagų. Abiem atvejais draudžiama naudoti cheminius skaidrinimo agentus. 
5. Jei reikia, kai kurie naudoja ir pasterizaciją, kad sultys išsilaikytų ilgiau. Jas galima švelniai pakaitinti iki ~80 °C kelioms sekundėms arba naudoti aukšto slėgio apdorojimą be karščio, kuri leidžia išlaikyti beveik žalias sultis. 
6. Išpilstymui naudojamos švarios, ekologiškam gamybos procesui skirtos linijos, stikliniai arba perdirbamo plastiko (PET) buteliai.  Ant pakuotės privalo būti ES ekologinis logotipas (lietuviškas EKO logotipas, jeigu sultys skiriamos Lietuvos rinkai), sertifikuojančios įstaigos kodas bei informacija apie kilmės vietą. 

Kiekvienas gamybos žingsnis – nuo žaliavos iki buteliuko – turi būti atsekamas ir kontroliuojamas. Tai reiškia, kad visi tiekėjai turi turėti galiojantį ekologiškumo sertifikatą, turi būti vedami gamybos žurnalai, produktai tikrinami kasmet nepriklausomų inspektorių. 

Ekologiškų sulčių nauda 

Ekologiniu būdu pagamintos vaisių, uogų, daržovių sultys gali būti kiek pranašesnės už reguliarias sultis, nes: 

• Jos turi mažiau cheminių likučių. Ekologiški vaisiai ir daržovės auginami be sintetinių pesticidų, herbicidų ar trąšų, o tai reiškia, kad sultyse šių medžiagų būna mažiau arba visai nėra, kurie ilgainiui gali kauptis organizme ir paveikti sveikatą. 
• Tokiose sultyse yra didesnis maistinių medžiagų kiekis. Kai kurie tyrimai rodo, kad ekologiški augalai, būdami „mažiau stresuojami“ chemikalais, gali turėti daugiau antioksidantų, vitaminų C, E ir polifenolių, geležies, magnio ir fosforo kiekį bei geresnį skonį, nes auga natūralesnėmis sąlygomis. Tad panašu, kad ekologiškos sultys gali būti maistingesnės ir aromatingesnės. 
• Jos draugiškesnės aplinkai. Ekologiškų sulčių vartojimas gali būti apibūdinamas ir kaip pritarimas prisidėti prie švaresnės, tvaresnės aplinkos. Ekologiška žemdirbystė saugo dirvožemio derlingumą ir biologinę įvairovę, mažina vandens taršą ir anglies pėdsaką bei kategorišką atsisakymą naudoti GMO. Vadinasi, rinkdamasis ekologiškas sultis, prisidedi prie tvaresnio maisto gamybos modelio. 
• Eko sultys esti su mažiau priedų ir perdirbimo. Gamintojai iš ekologiškų medžiagų gaminamas sultis ruošia kuo natūraliau, rinkdamiesi lengvus apdorojimo būdus, tokius kaip šaltas spaudimas, nenaudojimas pridėtinio cukraus, dirbtinių dažiklių, kvapiklių ar konservantų. 

Ekologiškų sulčių minusai 

Jei kalbėtume apie ekologiškų sulčių minusus, tai tektų paminėti kelis svarbius punktus: 

• Pirmiausiai, šios sultys gana „nedraugiškos“ vartotojo ir gamintojo kišenei, t. y. jos kainuoja gerokai brangiau. Kadangi ekologiškus produktus privaloma sertifikuoti, reglamentuoti, tikrinti ir žymėti, o šie procesai atima nemažai kaštų. Savo ruožtu pirkėjas taip pat už eko gėrimą turi pakloti didesnę sumą. Sultis „išbrangina“ dar ir sudėtingesnė jų gamyba bei smulkaus verslo modelis (ribota eko ūkių veikla). 
• Kitas neigiamas aspektas yra trumpas eko sulčių galiojimo terminas, nes į jas mažai kas deda papildomų priedų ir konservantų. 
• Kartais ekologiškas ženklinimas gali trikdyti ir neatspindėti tikros sulčių kokybės, priklausančios tiesiogiai nuo gamintojo. Tai reiškia, kad ne viskas, kas pažymėta „ekologiška“, iš tiesų yra geresnės kokybės. Individualiu atveju reikia tikrinti sertifikatus. 

Sultys, dažniausiai gaminamos ekologiškai 

Ne visi vaisiai ar daržovės vienodai tinka ekologiškai gamybai. Kai kurios rūšys lengviau auginamos be chemikalų, geriau išlaiko skonį ir maistines medžiagas, todėl būtent iš jų dažniausiai gaminamos ekologiškos sultys. Tai yra: 

• Obuolių sultys 
• Apelsinų sultys – joms reikia kruopštaus sertifikavimo dėl importo, bet vartotojai vertina natūralumą. 
• Morkų sultys – morkos atsparios kenkėjams, todėl jas lengviau auginti ekologiškai. 
• Burokėlių sultys 
• Vynuogių sultys 
• Uogų sultys (spanguolių, mėlynių, šaltalankių, aronijų, aviečių) – nors jų išeiga gana maža, tačiau ekologiškai auginamos smulkiuose ūkiuose dėl aukštos vertės. 

Palaipsniui didėja ir daržovių sulčių ar įvairių sulčių mišinių populiarumas. Šiai kategorijai galime priskirti ekologiškas salierų bei pomidorų sultis. O skaniausi mišiniai:  

• Obuolys + morka + imbieras 
• Burokėlis + obuolys + citrina 
• Apelsinas + morka + mangai 
• Uogų miksas (mėlynės + spanguolės + obuolys) 

Jei įdomu, kurios šalys daugiausiai užsiima ekologine sulčių gamyba, tai laurai tektų Vokietijai, Austrijai, Skandinavijos šalims, Italijai, Ispanijai, Lietuvai ir Lenkijai. Šios šalys turi stiprią ekologinės žemdirbystės kultūrą ir vartotojų paklausą. 

Šaltiniai: 

1. https://openurl.ebsco.com/
2. https://www.ekoagros.lt
3. https://www.mdpi.com/2304-8158/12/2/377
4. https://d1wqtxts1xzle7.cloudfront.net/48300229/ECNU-04-0000132-libre.pdf

Nuotraukos asociatyvinės © Canva